Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Ujūnio druskožemis, [Image: Bolivija]    Bolivija

Projekto puslapis • Keisti

Žydas Ziusas (vok. Jud Süß) – 1940 m. nacistinėje Vokietijoje sukurtas propagandinis istorinis filmas, laikomas vienu garsiausių visų laikų antisemitiško kino pavyzdžių. Jis sulaukė didelio populiarumo Vokietijoje, kur jį matė apie 20 milijonų žmonių. Pasibaigus karui, režisierius Veit Harlan buvo vienintelis to laikotarpio garsus režisierius, kurį buvo mėginama teisti dėl nusikaltimų žmoniškumui, tačiau po 3 teismo procesų jis buvo išteisintas.

2010 m. Vokietijoje buvo sukurtas vaidybinis filmas „Jud Süss – Film ohne Gewissen“, kuriame vaizduojami „Žydo Ziuso“ kūrimo užkulisiai.

Filmo siužetui panaudota Joseph Süß Oppenheimer (1698–1738), Karlo Aleksandro, Viutembergo hercogo dvare tarnavusio žydo bankininko istorija, kuris hercogui mirus buvo suimtas ir nužudytas. Pats Openheimeris buvo prieštaringa ir nevienareikšmiškai vertinta asmenybė ir dėl savo veikimo būdų buvo įgijęs įtakingų priešų.

1827 m. rašytojas Wilhelm Hauff parašė apsakymą „Žydas Ziusas“, 1926 m. Lion Feuchtwanger išleido to paties pavadinimo romaną, pagal kurį 1934 m. buvo sukurtas vaidybinis filmas.

1939 m. kilo naujo filmo idėja. Propagandos ministras Joseph Goebbels šią užduotį atlikti pavedė režisieriui Veitui Harlanui. Juosta buvo nufilmuota per 14 savaičių, o jos premjera įvyko 1940 m. rugsėjo 5 d. Venecijos kino festivalyje.

Daugiau...

Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

Pasaulyje

Ervinas Šriodingeris (Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger; 1887 m. rugpjūčio 12 d. – 1961 m. sausio 4 d.), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę.

1914 metais Ervinas Šriodingeris apsigynė daktaro disertaciją. Tarp 1914 ir 1918 dalyvavo karo darbuose (Görz, Duino, Sistiana, Prosecco, Viena). 1920 balandžio 6 vedė Annemarie Bertel. 1920 Šriodingeris tapo Makso Vyno (Maksas Vynas (Max Wien) – žymus tuometinis fizikas) asistentu Jenoje. 1920 m. rugsėjį Ervinas gavo pradedančiojo profesoriaus vietą (vok. Ausserordentlicher Professor) Štutgarte (Stuttgart). Tais pačiais metais jis sukūrė matematinę šviesos teoriją. 1921 m. Ervinas Šriodingeris tapo etatiniu profesoriumi (vok. Ordentlicher Professor) Breslau (dabar Vroclavas), Lenkija.

1922 m. Ervinas Šriodingeris nuvyko į Ciuricho universitetą. 1926 m. žurnale Annalen der Physik išspausdino darbą „Quantisierung als Eigenwertproblem“ [vert. tikrinės vertės problema – kvantavimas] bangų mechanikos srityje. Šiame darbe buvo paminėta Šriodingerio lygtis. 1927 m. jis prisijungė prie Makso Planko Humbolto universitete, Berlyne. Tačiau 1933 m. Šriodingeris nusprendė palikti Vokietiją, nes negalėjo pakęsti nacių antisemitizmo. Jis tapo Magdalenos koledžo bendradarbiu Oksfordo Universitete. Dirbdamas ten jis buvo apdovanotas Nobelio premija kartu su Polu Diraku (Paul Adrien Maurice Dirac). Šriodingeris greitai prarado vietą Oksforde, nes gyveno tuo laiku neįprastą gyvenimą (su dviem moterimis), ir tai nepatiko valdžiai. 1934 m. Šriodingeris skaitė paskaitą Prinstono Universitete, JAV. Jam buvo pasiūlyta nuolatinė darbo vieta šiame universitete, bet jis pasiūlymo nepriėmė. Turbūt ir vėl jo noras gyventi kartu su žmona ir kita moterimi būtų kėlęs problemų. Jis turėjo galimybę gauti darbo vietą Edinburgo universitete, bet, dėl vėluojančios vizos, 1936 metais jam teko priimti pasiūlymą iš Graco Universiteto Austrijoje.

Daugiau…

Projekto puslapis • Keisti

• Gruodžio 3 d. Indonezijoje išsiveržus Marapio ugnikalniui, žuvo bent 11 alpinistų.[1]
• Gruodžio 2 d. Filipinų Mindanao salą sukrėtė 7,6 balo stiprumo žemės drebėjimas.[2]
• Lapkričio 30 d. Dubajuje (JAE) prasidėjo 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija.[3]
• Lapkričio 30 d. Mirė buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissinger.[4]
• Lapkričio 28 d. Indijoje išgelbėti visi darbininkai, 17 dienų įstrigę sugriuvusiame tunelyje.[5]
• Lapkričio 26 d. 2023 m. Bukerio premiją už grožinę literatūrą pelnė airių rašytojas Paul Lynch.[6]
• Lapkričio 25 d. Pakistane, Karačio mieste, per gaisrą prekybos centre žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 22 sužeisti.[7]
• Lapkričio 24 d. Somalis prisijungė prie Rytų Afrikos bendrijos.[8]
• Lapkričio 23 d. Nyderlandų parlamento rinkimuose daugiausia balsų pelnė Geert Wilders vadovaujama euroskeptiškoji Laisvės partija.[9]
• Lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendžius „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje: kaltais pripažinti „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, LR Seimo narys Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius.[10]
• Lapkričio 20 d. Argentinos prezidento rinkimus laimėjo libertaras Javier Milei.[11]

Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti